ŽIV infekcija ir AIDS

Sukėlėjas – žmogaus imunodeficito virusas, kuris yra limfocitotropinis ir neurotropinis, t.y. pasižymi nervų ir imuninę sistemas tiesioginiu žalojančiu poveikiu.

ŽIV infekuotasis – tai žmogus, užsikrėtęs žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV). Jo organizme gaminasi antikūnai prieš virusą, tačiau jie negali viruso eliminuoti. ŽIV infekuotasis skiriasi nuo sergančiojo AIDS tuo, kad persistuojantis virusas organizme dar nesukelia ligos simptomų, būdingų AIDS.

Užsikrėtimo keliai

• Lytinis. Didelę riziką kelia daugiapartnerystė, dar vadinama “unsafe sex”, homoseksualūs vyrų santykiai apie 65%. Heteroseksualūs asmenys apie 15%, tačiau sergamumas auga!!!(Duomenys iš visų Europoje sergančiųjų AIDS).
• Parenterinis – tarp narkomanų, naudojančių tuos pačius švirkštus intraveniniams narkotikams,
• Užkrato pernešimas vaisiui nuo ŽIV infekuotos motinos.

Požymiai

Žmogus, užsikrėtęs ŽIV, ilgą laiką gali jaustis sveikas. Tai priklauso nuo maitinimosi kokybės, imuninės būklės ir amžiaus: suaugusiesiems turtingose, industrinėse šalyse liga nuo užsikrėtimo pradžios gali pasireikšti vidutiniškai po 10 metų.

• Pradžioje liga pasireiškia bendro negalavimo reiškiniais: neaiškios kilmės karščiavimu, prakaitavimu naktimis, bendru silpnumu, viduriavimu, limfmazgių padidėjimu, svorio kritimu.
• Kitų simptomų pasireiškimas priklauso nuo to, kaip greitai virusas plinta ir kokius organus pažeidžia.

Gydymas

• sveikas gyvenimo būdas ir organizmo atsparumą mažinančių faktorių vengimas,
• antivirusinis gydymas,
• infekcijų, kilusių dėl imuniteto nepakankamumo, gydymas,
• psichosocialinė pagalba.

Mėginio paėmimas tirti

ŽIV infekcijai nustatyti imamas kraujas ir atliekamas ŽIV testas.

Profilaktika

Vengti atsitiktinių lytinių santykių, naudoti prezervatyvus. Nevartoti narkotikų, o ypač intraveninių. Vartojant narkotikus nenaudoti to paties švirkšto keliems žmonėms.